Temporomandibuliniai sutrikimai

Temporomandibuliniai sutrikimai

Temporomandibuliniai sutrikimai – tai problemos smilkininio-apatinio žandikaulio sąnario ir kramtomųjų raumenų srityse.

Temporomandibulinių sutrikimų gydymas

Temporomandibuliniai sutrikimai – tai problemos smilkininio-apatinio žandikaulio sąnario ir kramtomųjų raumenų srityse. Dažnai šios problemos yra susijusios su griežimu dantimis ar jų laikymu sukandus, kramtymo raumenų įtampa, stresinėmis situacijomis, psichologiniais ir kitais aspektais. Būdingiausi kenčiančių nuo šios patologijos nusiskundimai: sąnarių traškesys, griežimas dantimis, skausmas žiojantis ir sumažėjęs išsižiojimas, smilkinių srities skausmas, tačiau pastebima ir gerokai daugiau simptomų. Šių sutrikimų etiologija yra gana sudėtinga, todėl būtina nuodugni apklausa, kruopštūs tyrimai ir rentgeno diagnostika. Siekiama nustatyti, kiek vietiniai faktoriai ir odontologinis gydymas gali pagerinti paciento būklę. Pacientui, kenčiančiam dėl sąnario sutrikimų, gali būti atliekamas branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas, kuris suteikia galimybę pamatyti nekaulinę struktūrą (pavyzdžiui, sąnario diską,).

Labai svarbu edukuoti pacientą, kad vyktų pastovus kramtomųjų raumenų būklės stebėjimas, jie nebūtų įtempti ir dantys nebūtų sukąsti (dantys turi būti sukandami tik valgant maistą, ryjant seiles bei sportuojant ar vykdant kitą fizinę veiklą, kai kyla apatinio žandikaulio traumos grėsmė). Būtinas stresinių faktorių mažinimas, nereikalingo kramtymo vengimas (kramtoma guma, itin kietas maistas, svetimkūnių tarp dantų laikymas) ir miego higiena. Savistabai pacientai gali naudoti įvarias programėles, viena jų – BruxAPP programėlė. 

Šių sutrikimų gydymas parenkamas pagal jų pobūdį. Jeigu tikslinga, taikoma keletas gydymo būdų: sąkandžio problemų mažinimas koreguojant okliuziją, laikinais protezais, kietomis akrilinėmis kapomis, esant indikacijoms atliekant ortodontinį, dantų plomobavimo ir protezavimo bei kitą gydymą. Gydymo laikotarpiu ir jam pasibaigus pacientui rekomenduojama laikytis specialaus režimo ir dietos. Bendradarbiaujame su kineziterapiautais, besispecializuojančiais kramtymo sistemos srityje. Paprastai šių priemonių visiškai pakanka ir intervencinis gydymas nebūna reikalingas. Jeigu atvejis yra sudėtingesnis, gali būti reikalinga neurologo, chirurgo ar miego specialisto konsultacija, o kartais – net operacija. Temporomandibuliniai sutrikimai gali būti sukelti ir kitų ligų, tokių, kaip, reumatoidinio artrito ir kitų.

Bruksizmas (ritmiškas ar pastovus dantų sukandimas nakties ar dienos metu) yra centrinės nervinės sistemos kilmės reiškinys. Todėl vietinių (dantų gydymo) faktorių įtaka jam yra labai maža. Bruksizmo padariniams švelninti ir dantų restauracijų bei protezų (ypač ant implantų!) komplikacijų rizikai mažinti dažnai naudojamos kietos akrilinės kapos.

Kieta akrilinė apsauginė bruksizmo kapa
Kieta akrilinė apsauginė bruksizmo kapa

SVARBU! Pasitaiko atvejų, kai gretimose srityse vykstantys patologiniai procesai (tai gali būti sinusitas, migrena, trišakio nervo neuralgija ir kt.) sukelia skausmus, kurie plinta į sąnarius bei dantų sritį. Tokiu atveju pacientas gali būti įsitikinęs, kad jam skauda būtent dantį ar sąnarį, tačiau ypatingai svarbu nepradėti dantų gydymo, jei yra kita skausmo priežastis. Paprastai nustatyti tikslią priežastį nėra lengva, o kartais net neįmanoma, nes kai kurių galvos skausmų kilmė nėra aiški.

Su temporomandibuliniais sutrikimais susijusiais klausimais klinikoje konsultuoja kvalifikuoti odontologai-ortopedai.

Dažniausiai užduodami klausimai apie temporomandibulinius sutrikimus

Kodėl svarbu dėl šio sutrikimo kreiptis pas gydytoją?

Į klausimą atsako
Justinas Pletkus
Gyd. odontologas - ortopedas

Temporomandibulinių sutrikimų simptomatika gali pasireikšti dėl daugelio priežasčių. Dažnai juos bandoma spręsti gydant dantis, tačiau paskutiniai mokslo duomenys rodo, jog dažnai tai nėra būtina. Konsultuojantis gydytojas supažindins su tokių simptomų galimomis priežastimis ir pasiūlys gydymo bei prevencijos būdus. Atliekant dantų gydymą, plombavimą ar protezavimą turi būti užtikrinama temporomandibulinių sutrikimų prevencija, kontroliuojant galimus rizikos faktorius.