Mokslininkių planuose – 3D spausdintus kaulus pritaikyti žmonėms
443-iojo Vilniaus universiteto gimtadienio proga vykusiame konkurse „Mokslo sprintas“ varžėsi 12, iš dėstytojo (ar mokslo darbuotojo) ir studento, sudarytų komandų.
443-iojo Vilniaus universiteto gimtadienio proga vykusiame konkurse „Mokslo sprintas“ varžėsi 12, iš dėstytojo (ar mokslo darbuotojo) ir studento, sudarytų komandų. Dalyviai turėjo vos 3 minutes pristatyti savo, kitų mokslininkų tyrimą ar juos žavinčią mokslo idėją. Iš mokslo ir žiniasklaidos atstovų sudaryta komisija pirmąją vietą skyrė Medicinos fakulteto Odontologijos instituto dėstytojos dr. Ievos Gendvilienės ir rezidentės Mildos Vitosytės temos „3D spausdintas kaulas – medicinos ateitis?“ pristatymui. „Labai smagu, kai darbas yra įvertinamas – ne visada jį pavyksta pristatyti įdomiai, suprantamai ir paprastai. Tai – mums paskata judėti pirmyn!“, – teigė Milda Vitosytė.
Ar tai – judviejų, kaip mokslininkių tandemo, debiutas, ar kartu darbavotės ir iki šio konkurso?
Su dr. Ieva Gendviliene susipažinome, kai mokiausi odontologijos studijų programos trečiame kurse, ji buvo mano dėstytoja. Nuo to laiko ir įsitraukiau į trimačio kaulo projektą, jame esu jau 5 metus. Pirmoji vieta „Mokslo sprinte“ nėra pirmasis mūsų laimėjimas, tačiau jį galima vadinti debiutiniu ta prasme, kad pristatyme dalyvavome mes abi. 2019-aisiais Kopenhagoje vykusiame tarptautiniame konkurse šio projekto pristatymas pelnė II-ą vietą.
Kaip kilo mintis imtis šios temos? Kuo jums pačiai ji buvo įdomi?
Mintis kilo darbo vadovams prof. Vygandui Rutkūnui ir dr. Ievai Gendvilienei. Tai buvo jos disertacijos tema. Dabar daugiau įsitraukiau ir aš pati. Man šis darbas atrodė be galo įdomus, nes tai – rimtas ir platus klinikinis tyrimas, į kuriuos studentams dažniausiai nepavyksta įsitraukti dėl žinių stokos tam tikroje mokslo srityje, resursų trūkumo ar baimės, nes vis dėl to tai – didžiulė atsakomybė. Džiaugiuosi, kad dar 3 kurse įsitraukiau į šį darbą. Iš pradžių asistuodavau tyrimo tikslais atliekamose operacijose, dabar operuoju pati, todėl jaučiu didžiulę atsakomybę, suprantu visą šio darbo svorį ir reikšmę.
Papasakokite, apie ką šis pranešimas?
Mes ieškome trimačio kaulinio audinio pakaitalo. Pagrindinė problema yra tai, kad daug žmonių pasaulyje dėl įvairių priežasčių – traumų ar ligų – netenka kaulinio audinio. Tai itin aktualu ir odontologijoje, kai netekus dantų ir norint atstatyti sąkandį, dažniausiai tam nėra pakankamai kaulinio audinio. Tuomet jam atstatyti naudojami įvairūs kaulo pakaitalai. Šiuo metu rinkoje esančios medžiagos nėra idealios, dauguma jų turi įvairių trūkumų. Pavyzdžiui, žmogaus kaulinio audinio naudojimas iš donorinės srities sąlygoja tokias problemas kaip donorinės srities skausmą, kraujavimą, infekcijos riziką, galimus lūžius. Taip pat, dauguma kaulinio audinio alternatyvų tarnauja kaip matrica kaulo formavimuisi, bet pačios kaulinio audinio regeneracijos neskatina.
Mūsų pagrindinis tikslas yra sukurti trimatį karkasą, kuris būtų mechaniškai atsparus, atstatytų prarastą kaulo tūrį ir kartu skatintų kaulinio audinio įaugimą į patį karkasą. Tai reiškia, kad laikui bėgant kaulinės ląstelės turėtų įaugti į karkasą ir taip atstatyti kaulinio audinio defektą, o karkasas – ištirpti. Siekdami šio tikslo dirbame kartu su kolegomis iš Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto, spausdiname karkasus ir bandome juos pritaikyti tyrimuose su laboratoriniais gyvūnais.
Ateityje šią medžiagą norėtume pritaikyti ir žmogui. Tačiau tai nėra paprasta ir reikalauja daugelio tyrimų, kuriuos ir stengiamės atlikti. Šiuo metu koncentruojamės į tai, kaip mūsų sukurtas karkasas veikia organizmą ir kokią įtaką kaulo formavimuisi daro įvairios 3D spausdinimui naudojamos medžiagos.
Kokių pokyčių į mediciną įneštų jūsų trimačio kaulo projekte iškeltų tikslų pasiekimas?
Šį metodą jau yra stengiamasi pritaikyti kitų didžiųjų kaulų lūžių atvejais naudojant įvairias medžiagas. Galimybė atstatyti prarastą kaulinį audinį odontologijoje ir veido ir žandikaulių chirurgijoje leistų pacientui patirti mažiau diskomforto ir grąžintų dėl šios problemos prarastą kramtymo funkciją bei šypseną. Nežinau, ar galiu sakyti, kad tai reikštų perversmą odontologijoje ir medicinoje, bet manau, kad tai reikšmingai prisidėtų prie medicinos ateities ir galėtų būti puiki alternatyva traumų bei ligų gydyme.
Minėjote, kad šį tyrimą siekiate tęsti ir ateityje. Galbūt turite konkrečių planų?
Šiuo metu toliau tęsime pradėtus tyrimus, vėliau planuojame atlikti tyrimus su pacientais. Kol tyrimai su laboratoriniais gyvūnais nėra baigti, planuoti yra labai sudėtinga. Kaskart gavę tyrimo rezultatus, koreguojame 3D spausdinimui skirto rašalo sudėtį arba karkaso formą, geometriją, stengiamės ieškoti kuo geresnio medžiagų savybių derinio, kuris būtų tinkamas žmogui. To sieksime ir toliau.
Jau daugiau kaip 15 000 pacientų padėjome išvengti skausmo ir susigrąžinti šypseną. Kaip?
Daugiau negu 20 metų kasdien dirbame ir tobulėjame klinikinėje bei mokslinėje srityse. Nesilaikome senų ar naujų dogmų ir įsitikinimų – vadovaujamės įrodymais pagrįsta odontologija, gerąja praktika bei nauda pacientui. Nesiekiame pirmauti. Siekiame būti pirma ir paskutine klinika, į kurią kreipiasi pacientas. Klinika, kurioje gydytojai taiko efektyviausią gydymą, o pacientai yra tikri dėl rezultatų.