Blogas burnos kvapas (halitozė) – kliūtis sklandžiam bendravimui

Blogo burnos kvapo priežastys

Bakterijos burnoje – dauguma nemalonaus kvapo priežasčių kyla dėl bakterijų, kurios burnoje skaido maisto likučius ir gamina sieros junginius, kurie sukelia nemalonų kvapą.

Neteisinga burnos higiena – nepakankamai dažnai atliekamas dantų, tarpdančių ir liežuvio valymas gali sukelti apnašų kaupimąsi ir bakterijų dauginimąsi, taip padidinant prasto burnos kvapo atsiradimo tikimybę.

Maisto produktai – tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, svogūnai, česnakai, prieskoniai, kava ir alkoholis, gali sukelti laikiną blogą burnos kvapą. 

Dantų problemos – kariesas, dantenų uždegimas (periodontitas) arba prasta dantų protezų priežiūra gali skatinti bakterijų dauginimąsi ir prasto burnos kvapo atsiradimą.

Sausumas burnoje (kserostomija) – seilių trūkumas gali pabloginti burnos sveikatą, nes seilės padeda išvalyti burną nuo maisto likučių ir bakterijų.

Virškinimo sistemos sutrikimai – problemos su virškinamuoju traktu, pavyzdžiui, rėmuo, gastritas, ar infekcijos gali sukelti nemalonų burnos kvapą.

Kvėpavimo takų infekcijos – ligos, tokios kaip sinusitas, tonzilitas ar infekcijos gerklėje, gali sukelti nemalonų kvapą dėl bakterijų ir gleivių, kurios išsiskiria kvėpuojant.

Ką apie blogą burnos kvapą kalba specialistai?

„Pacientai, besiskundžiantys nemaloniu burnos kvapu, pas mus atvyksta gana dažnai. Remiantis moksliniais tyrimais, ši problema paliečia apie 30 procentų žmonių. Gydytojai šią būklę vadiname halitoze“, – teigia “Prodentum” odontologijos klinikos gyd. odontologas – ortopedas Vygandas Rutkūnas.

Apie 80 procentų halitozės atvejų yra intraoralinės kilmės, tai yra susiję su burnos ertmės ir burnos audinių pažeidimais bei tam tikrų funkcijų sutrikimais. Likusi dalis problemų kyla dėl ekstraoralinių veiksnių, tokių kaip virškinamojo trakto ar kvėpavimo takų sutrikimai.

Svarbu paminėti, kad kai kurie pacientai gali patirti pseudohalitozę – t.y. lengvą blogą burnos kvapą, kurį jaučia tik pats žmogus. „Aplinkiniai šio kvapo nepastebi, tačiau pats asmuo dėl to nerimauja ir ieško sprendimo. Be to, egzistuoja ir halitofobija – tai menama liga, kai nei pacientas, nei aplinkiniai nejaučia jokio kvapo, tačiau asmuo vis tiek baiminasi, kad jis gali „egzistuoti“, – pasakoja gyd. odontologas-ortopedas V. Rutkūnas.

Žmonija sugeba išmatuoti garsą ir šviesą, tačiau vis dar neturi patikimo metodo kvapo matavimui. Dėl šios priežasties kvapo buvimas arba išsigalvojimas dažniausiai vertinamas tik subjektyviai. Praktikoje taip pat naudojami dujų chromatografijos prietaisai, siekiant objektyviai įvertinti lakiųjų junginių kiekį iš burnos ar nosies iškvepiamame ore. Kartais, remiantis nustatyta lakiąja medžiaga, galima atrasti tikėtiną nemalonaus burnos kvapo priežastį.

Dažniausiai blogu burnos kvapu skundžiasi vyresni pacientai, nes su amžiumi ši problema dažnai tik blogėja. „Tai gali būti susiję su įvairiais odontologiniais gydymais, tokiais kaip plombavimas, protezavimas. Taip pat tam gali padaryti įtaka ir progresuojanti periodonto liga. Be to, prastėjantis burnos kvapas dažnai susijęs su seilių išsiskyrimo sumažėjimu. Jei seilių gamyba sumažėjusi, greičiau susidaro lakūs sieros, acto rūgšties junginiai ir aminai, kurie gali būti nemalonaus kvapo priežastimi “, – paaiškina gyd. odontologas-ortopedas V. Rutkūnas.

Burnoje yra beveik tūkstantis bakterijų rūšių

„Pagrindinė problema – mikroorganizmai. Žiūrint iš mikrobiologinės pusės burnos ertmė yra labai užteršta sritis, kurioje gali daugintis daugiau nei 700 skirtingų bakterijų rūšių. Tai tikrai labai dinamiška aplinka! Nors burnoje yra ir gerųjų bakterijų, tačiau yra ir tokių, kurių burnoje geriau nebūtų “, – su šypsena komentuoja gydytojas.

Bakterijos burnoje atlieka įvairias funkcijas: vienos skaido maisto likučius, kitos gamina apnašas, kurios kaupiasi bioplėvelėje. Ši plėvelė tampa atspari kasdienėms burnos higienos priemonėms, todėl greičiau sukelia burnos ligas.

„Šios trys bakterijų rūšys –  (Porphyromonas gingivalis, Treponema denticola ir Tannerella forsythia) – laikomos pagrindiniais veiksniais, sukeliančiais periodonto ligas. Šios bakterijos taip pat yra tiesiogiai susijusios su nemalonaus burnos kvapo atsiradimu, nes jos aktyviai išskiria sieros junginius, acto rūgštį ir aminus. Jei burnoje yra sunkiai pasiekiamų vietų ir pacientas nesilaiko rekomenduojamų higienos taisyklių, bakterijos skaido maisto likučius ir gali sukelti puvimo procesus, dėl kurių nemalonaus burnos kvapo neišvengsime“, – įspėja gyd. odontologas-ortopedas V. Rutkūnas. 

Problema dar labiau paaštrėja, jei seilių išsiskyrimas yra per mažas (hiposalivacija). Kai seilės yra pernelyg tirštos arba jų trūksta, blogas burnos kvapas tik stiprės. Jei seilių kiekis ir konsistencija yra tinkami, burnos ertmė lengviau apsivalo ir užkerta kelią nemaloniam kvapui. Sjögreno sindromas (lėtinė autoimuninė liga, sukelianti sausumą burnoje dėl seilių liaukų pažeidimo) – gali taip pat sukelti burnos sausumą ir nepakankamą seilių išsiskyrimą.

Didesnis bakterijų kaupimasis pastebimas vietose, kur jos yra sunkiai pasiekiamos arba nenuvalomos. „Tai klasikinė odontologijos problema: apnašų valymas nuo dantų paviršiaus, tarpdančių ir galinės liežuvio srities. Beje, pastarąją ypač svarbu valyti, jei yra blogas burnos kvapas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į patologines būkles, tokias kaip periodontitas, kariesas, gleivinės ligos, uždegiminiai procesai žandikaulyje ir net vėžiniai dariniai, nes visos šios priežastys gali prisidėti prie nemalonaus burnos kvapo“, – priduria gydytojas.

Blogam burnos kvapui riziką didina protezai

Protezai taip pat laikomi rizikos veiksniu, nes jie gali skatinti apnašų kaupimąsi, o tai savo ruožtu didina blogo burnos kvapo atsiradimo tikimybę.

„Pacientams, turintiems protezuotų dantų, halitozė nustatoma du kartus dažniau. Kodėl? Protezavimo metu susidaro riba tarp protezo ir natūralaus danties, kuri nėra idealiai lygi. Tai gali sukelti netinkamus kontūrus ir jungtis, prie kurių gali kauptis apnašos. Ypač sunku prižiūrėti tiltinius protezus, o panaši problema kyla ir esant didelės apimties plombavimui. Jei plombų kraštai nėra tinkamai pritaikomi, susidaro sąlygos apnašų kaupimuisi“, – paaiškina gyd. odontologas-ortopedas V. Rutkūnas. Todėl protezuotiems dantims reikalinga ypač kruopšti priežiūra.

Pacientai, turintys išimamus protezus ar implantus, taip pat rizikuoja susidurti su blogu burnos kvapu. Tyrimai rodo, kad jau po dvejų metų nuo dantų implantacijos apie 30 procentų pacientų patiria kraštinio kaulo uždegimą aplink implantus – periimplantitą.

„Šio uždegimo patogenezėje dalyvauja tos pačios bakterijos, kurios sukelia periodontitą. Todėl dantų implantacija ir protezavimas turi būti atliekami naudojant pažangias skaitmeninės odontologijos technologijas, kurios leidžia pagaminti lengviau prižiūrimus protezus ir padeda pratęsti implantų tarnavimo laiką“, – paaiškina gydytojas.

Ar maistas turi įtakos nemaloniam burnos kvapui?

Tikriausiai visi žinome, kurie maisto produktai gali sukelti nemalonų burnos kvapą. Net neturėdami medicininio išsilavinimo, suprantame, kad po svogūno ar česnako valgymo gero burnos kvapo geriau nesitikėti.

Svarbu ne tik tai, kokius produktus valgome, bet ir kada tai darome. Jei žmogus vėlai vakare prisivalgo, o maistas nėra gerai suvirškinamas, nesuvirškinti maisto likučiai ryte taip pat gali sukelti nemalonų burnos kvapą. 

Ilgi tarpai tarp valgymų gali taip pat suaktyvinti tam tikrus organizmo procesus, pavyzdžiui, padidinti druskos rūgšties sekreciją. Kitaip tariant, rūgštis gaminasi net ir tada, kai žmogus nevalgo, o tai gali taip pat lemti nemalonų burnos kvapą.

Kada verta įtarti, kad nemalonus kvapas gali būti susijęs su tam tikru sutrikimu ar liga?

Jei valgant jaučiate viršutinės pilvo dalies skausmą, rėmens graužimą, pykinimą, vėmimą, burnos sausumą ar kartų skonį, tai gali būti įvairių ligų, sukeliančių blogą burnos kvapą, požymiai. Pastebėjus šiuos simptomus, vertėtų pasikonsultuoti su gastroenterologu, nes nemalonus kvapas gali būti susijęs su viena iš šių būklių.

Taigi, jei blogas burnos kvapas kelia nerimą, reikėtų kreiptis į odontologą, otorinolaringologą arba gastroenterologą.

Norint išvengti blogo burnos kvapo, rekomenduojama:

• nepersivalgyti, ypač vėlai vakare;
• vengti ilgesnių pertraukų tarp valgymų;
• po valgio pakramtyti kalendrų, kumino, pankolių, gvazdikėlių ar imbiero.

Išvada

Blogas burnos kvapas gali tapti reikšminga kliūtimi sklandžiam bendravimui. Svarbu atkreipti dėmesį į šią problemą ir, jei ji nuolat kartojasi, konsultuotis su specialistais, kad būtų nustatyta priežastis ir galimybė ją pašalinti. Reguliarus burnos higienos laikymasis, tinkama mityba bei laiku atliekamos medicininės apžiūros gali padėti išvengti nemalonaus kvapo ir užtikrinti gerą burnos sveikatą.