Dantų kariesas (dantų ėduonis) – ką svarbu žinoti?

Kas yra dantų kariesas?

Specialistų teigimu, kariesas yra lėtinis infekcinis kietųjų danties audinių pažeidimas, kurį sukelia burnoje esančios bakterijos. Negydomas kariesas progresuoja, sukeldamas dantų demineralizaciją – procesą, kurio metu mažėja svarbių mineralinių medžiagų, tokių kaip kalcis ir fosforas. Dėl šios priežasties silpnėja danties emalis, formuojasi audinių pažeidimai ir ertmės, dažnai vadinamos „skylėmis“.

Ėduonis formuojasi įvairiose dantų vietose, o gydymo taikymas priklauso nuo konkrečios situacijos. Nors pradžioje ėduonies simptomai gali atrodyti visai minimalūs, svarbu atsiminti, kad kariesas laipsniškai įsiskverbia į gilesnius danties audinius. Dažniausiai ėduonis pažeidžia dantų vageles, tarpdančių sritis, sunkiau išvalomas vietas. Ertmė pradžioje formuojasi danties paviršiuje, tačiau ligai pažengus, ėduonis gali plisti giliau – pažeisti nervą, o infekcija išplisti iki paties kaulo.

Kokios yra dantų karieso atsiradimo priežastys?

Dantų kariesas vaikams ir suaugusiems gali atsirasti dėl genetinių veiksnių bei netinkamų kasdienių įpročių. Kalbant apie įgimtus veiksnius, ėduonies atsiradimą gali lemti dantų struktūra, jų išsidėstymas bei anatominė forma, seilių ir apnašų sudėtis, netaisyklingas sąkandis, silpnas imunitetas, ligos bei kitos priežastys.

Vis dėlto, didžiąją dalimi dantų ėduonis atsiranda dėl netinkamų gyvenimo būdo pasirinkimų, tokių kaip nepilnavertė, prasta mityba – daug angliavandenių turintis ar reikalingų maistinių medžiagų stokojantis maistas. Taip pat per mažai skiriamas dėmesys kasdienei burnos higienai, netinkamai pasirinktos dantų valymui ir priežiūrai skirtos priemonės, suvartojamas fluoro kiekis bei kt.

Taigi, į šią problemą nereikėtų numoti ranka – svarbu tinkami burnos higienos įpročiai, visavertė mityba, reguliarūs vizitai pas odontologą.

Dantų karieso formavimosi stadijos

Kaip ir minėjome prieš tai, kariesas yra lėtinis procesas, kuris turi net keturias formavimosi stadijas. Pradinėje (pirmoje) demineralizacijos stadijoje pradeda atsirasti dėmelės emalio paviršiuje. Antroje stadijoje, emalio struktūrai pradedant silpnėti, formuojasi įtrūkimai, įbrėžimai, kiti pažeidimai. Trečioje stadijoje – atsiradę pažeidimai progresuoja toliau, pasiekia dentiną. Paskutinėje, ketvirtoje stadijoje, kietieji danties audiniai pradeda irti, formuojasi giluminis kariesas, atsiranda ,,skylės“.

Dantų kariesas (ėduonis) – kokie simptomai?

Pacientai dažnai skundžiasi atsiradusių dantų skausmu ar padidėjusiu jautrumu. Taip pat gali patamsėti dantų spalva, išryškėti dėmelės, trupėti emalis, suminkštėti dantų audiniai. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti menkai pastebimi arba apskritai nejaučiami. Tad pastebėjus bent menkiausius pakitimus – reikėtų nedelsti ir kreiptis į š odontologą. Odontologas imsis atitinkamų gydymo priemonių, kurios užkirs kelią tolimesnėms komplikacijoms ar rimtesnėms problemoms ateityje.

Kaip diagnozuojamas dantų kariesas?

Dažnai tiek galinių, tiek priekinių dantų kariesas yra aptinkamas specialistui atlikus apžiūrą vizualiai. Aptikimas gali būti sudėtingesnis tais atvejais, jeigu dantis buvo plombuotas arba dantų ėduonis formuojasi sunkiau matomose vietose. Dantų karieso diagnozavimui, specialistai gali naudoti kelis metodus, siekiant įvertinti pažeidimo mąstą.

Tiek galinių, tiek priekinių dantų kariesas dažniausiai yra nustatomas atliekant klinikinę apžiūrą, kurios metu gydytojas odontologas naudoja šviesos šaltinį, veidrodėlį ir odontologinį zondą. Tačiau kai kuriais atvejais, ypač kai dantys jau yra plombuoti arba dantų ėduonis formuojasi sunkiau matomose vietose, pavyzdžiui, tarpdančiuose – karieso aptikimas gali būti kiek sudėtingesnis.

Tokiu atveju, siekiant tiksliau įvertinti dantų būklę ir nustatyti galimus paslėptus dantų pažeidimus, gydytojas rekomenduoja atlikti rentgenologinį tyrimą (dantų rentgeno nuotrauką). Rentgenograma leidžia lengviau pastebėti ėduonies židinius bei tiksliau įvertinti esamą situaciją.

Dantų karieso gydymas ir prevencija

Atlikus apžiūrą, įvertinus kamuojančius simptomus ir išsamiai susipažinus su esama situacija – odontologas kartu su pacientu aptaria karieso atsiradimą galėjusius nulemti veiksnius, jų prevenciją, gydymo planą.

Gydymo procedūros taikymas priklauso nuo karieso stadijos. Pirminėse stadijose odontologas gali skirti vietinius remineralizuojančius preparatus, siekiant stabilizuoti karieso progresavimą. Esant rimtesniems pažeidimams ir progresuojančiam kariesui, taikomas pilnas terapinis gydymo metodas, paprastai tariant, išvaloma ėduonies pažeista vieta ir atliekamas danties plombavimas, atkuriant jo paviršių, funkcionalumą bei formą. Atsižvelgiant į danties būklę, gali būti naudojamos skirtingos plombos, kurios užtikrina ilgaamžiškumą bei natūralią danties išvaizdą.

Individualus požiūris į kiekvieno paciento dantų būklę suteikia galimybę pasirinkti tinkamiausią plombavimo techniką, leidžiančią pasiekti optimalius gydymo rezultatus.
Sudėtingesniais atvejais, kai pažeidimas pasiekia danties nervą, gali prireikti endodontinio gydymo – šaknų kanalų valymo ir plombavimo. Negydomas gilus kariesas gali sukelti dantų skausmą, infekcijas ir net danties netekimą, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistą.

Karieso prevencija – tai ne tik reguliari burnos higiena, bet ir sveika mityba, fluoridacijos procedūros bei reguliarūs vizitai pas odontologą. Rekomenduojama dantis valyti bent du kartus per dieną naudojant fluoro turinčią dantų pastą, tarpdančių siūlą ar tarpdančių šepetėlius. Taip pat svarbu vengti dažnų užkandžiavimų cukrumi prisotintais produktais, nes jie sudaro palankią terpę bakterijų dauginimuisi ir rūgščių susidarymui.

Norintiems išvengti dantų ėduonies, svarbu reguliariai lankytis pas savo odontologą, atlikti profesionalią burnos higieną, gerinti asmeninės burnos higienos įpročius ir nepamiršti pasirūpinti savo sveikata, sveikesne mityba.

Jeigu turite klausimų ar šiuo metu susiduriate su dantų ėduonies sukeliamomis problemomis – reikėtų nedelsti ir kreiptis į odontologą.